užgaišėlis

užgaĩšėlis, -ė smob. (1) 1. NdŽ kas užgaišta, užtrunka, gaišlys. 2. NdŽ, Vlk kas silpnos sveikatos, sulysėlis, džiūsna: Ir prasidėk jai su tokiu užgaĩšėliu! Brt. 3. gaišena, stipena: Šunį man pro langą ansviedė užgaĩšėlį LzŽ.